Ego ir Savastis: aš ir kažkas daugiau

Esu psichologė psichoterapeutė. Kai manęs kas nors klausia, ką aš darau darbe – kaip aš uždirbu pinigus, aš paprastai pradedu vardinti situacijas ir problemas, su kuriomis susidūrus, galiu padėti: priklausomybės, netektis, nerimas, depresija, baimės, psichosomatika, santykiai, skyrybos ir taip toliau. Bet iš tikrųjų, esmė ne problemose, situacijose ar būklėse. Aš tiesiog padedu žmonėms sugrįžti prie jų pačių – išgirsti Savastį.

Kas yra Savastis? Kaip ji pasireiškia? Kaip galime ją pasiekti? Kaip tampame tuo, kuo jau esame?.. – tai šio straipsnio klausimai, į kuriuos atsakymų ieškosime aptardami ir praktiškai peržiūrėdami K.G. Jungo mintis ir idėjas.

Savastis aprėpia mūsų gyvenimą ir visas jo galimybes. Jei įsiklausome į Savasties balsą ir išdrįstame juo sekti, net didžiausių sunkumų akivaizdoje, galime atrasti ramybę, aiškumą, prasmės išgyvenimą. Tuomet daugybė konkrečių klausimų, ką ir kaip daryti, dingsta. Atsiranda tikrumas ir pilnesnis situacijos matymas.

 Ego ir Savastis

Giuseppe Verdi neįstojo  į Milano konservatoriją, kuri vėliau kovojo dėl teisės būti pavadinta jo vardu. Van Gogas būdamas gyvas pardavė vienintelį savo paveikslą. Jį nusipirko nuolat dailininką rėmęs brolis Teo. Dmitrijus Mendelejevas neišlaikė chemijos egzamino. Stevenas Spielbergas buvo nepriimtas į kino fakultetą dėl „visiško talento nebuvimo“. Tai labai ryškūs ir iškilūs pavyzdžiai, liudijantys apie pašaukimo galią ir jėgą. Tačiau gyvenime turbūt kiekvienas esame sutikę žmonių, kurie ištikimai tarnavo savo pašaukimui, arba, sulaukę neigiamų vertinimų ar kitų aplinkybių verčiami, jo atsisakė ir labai kentėjo – sirgo depresija, alkoholizmu, kitomis sudėtingomis ir sunkiai paaiškinamomis ligomis.

Muzikos akademijos absolventė, susidūrusi su kliūtimis įsidarbinti operos ir baleto teatre, atsisakė dainininkės karjeros ir atsidavė šeimai – tapo namų šeimininke. Netrukus prasidėjo depresija, kuri pasitraukė tik paklusus pašaukimui ir atnaujinus dainavimo praktikas.

 Ar žmonės, kurie veikia savo pasirinktoje srityje net sulaukdami nepalankių įvertinimų, turi ypatingą atsparumą autoritetų nuomonei, viešajai opinijai ar kitoms problemoms?.. Ne, dažniausiai jie, kaip ir kiti mirtingieji, skausmingai abejoja ir kenčia, tačiau atlaiko ir tęsia veiklą, kuriai, atrodo, yra pašaukti. Matyt, kad energijos ir įkvėpimo jie semiasi iš kažko daugiau nei „aš“.

Analitinės psichoterapijos pradininkas Karlas Gustavas Jungas iškėlė idėją, asmenybė – tai ne tik „aš“ (Ego) – sąmonės centras, bet ir kita – pirminė struktūra, apimanti sąmoningus ir nesąmoningus psichikos aspektus. Tai – Savastis – visos psichikos centras. Savastis yra daugiau nei Ego, ji lemia asmenybės raidą ir brandą, sveikatą, savijautą, energijos lygį. Ryšys su Savastimi įgalina atpažinti savo interesus ir vertybes bei pasirinkti tai, kas labiausiai tinka būtent mums.

Žmogus gimsta su tam tikrai fiziniais ir psichiniais ypatumais, kurie pritaikyti jo gyvenamajai aplinkai ir autentiškam, vieninteliam jo gyvenimo keliui. Kovoti su šiais ypatumais – tiek fiziniais, tiek psichiniais – bergždžias reikalas. Ego privalo juos pažinti, įsisąmoninti, pripažinti ir būdamas nuolatiniame dialoge su Savastimi, formuoti geriausiai juos atitinkantį gyvenimo būdą (M.Klark, 2013).

Kaip atpažinti Savastį?

Ego (sąmonės centro) pradžią ir apraiškas mes lengvai atpažįstame atsimindami save ir suvokdami savo pasirinkimus. Ego ir jo suvokimai yra labai riboti. „Daugelis žmonių šiandien tapatinasi beveik išimtinai su savo sąmone ir įsivaizduoja esą tokie, kokius jie save pažįsta./…/ Galime visą gyvenimą manyti, jog vadovaujamės tik savo galva, ir niekada nepastebėti, kad svarbiausiais momentais tebuvo statistai pasaulio teatro scenoje. Esama mums nežinomų faktų, kurie veikia mūsų gyvenimą, ir ypač todėl, kad yra pasąmoniniai“ – teigė K.G.Jungas.

Savastyje glūdi išmintis, kuri viršija Ego išmintį, nes Savastis remiasi į kolektyvinį lauką. Savastis yra nepažini, tačiau Ego privalo pažinti ir pripažinti jos jėgą. Savastis kalba mums per simbolius. Jos pasiuntiniai – sapnai, fantazijos, kūno pojūčiai, įkyrios mintys, emocijos ir būsenos – neša mums svarbias žinutes, kurios turėtų būti įtrauktos į gyvenimą. Savastis neduoda vienareikšmiškų instrukcijų, tokių kaip gyvenimo būdo vadybininkų ar kitų visažinių ekspertų dėstomi „laimės principai“, „gyvenimo taisyklės“, „sėkmės paslaptys“. Išgirsti ir atpažinti Savasties balsą yra gyvybiškai svarbu, nes sekdami tik protu ir logika, siekdami socialinio pasaulio kvotiruojamų tikslų galime užplaukti į siaubingą užutekį. Nebūtinai aukštesnės pareigos, pinigai, valdžia, galia, socialinis pripažinimas atneš pasitenkinimą ir pilnatvę. Įsitraukę į madingų tikslų siekimą, mes galime labai nutolti nuo savo esmės, prigimtinių principų ir vertybių, nuo to, kas teisinga ir teikia laimę būtent mums. Įtampa, nerimas, emocijų proveržiai, energijos stygius, depresijos epizodai, įkyrios mintys, naktiniai košmarai, sveikatos problemos gali būti ženklai, kad esame ne tuo, kuo gimėme būti ir bandome tapti ne tuo, kuo esame.

Ar tu ją matei?.. Kaip užmegzti ryšį?..

Žmonės nesąmoningai ilgisi ryšio su Savastimi. Šis poreikis ypač išryškėja krizinėse situacijose ar iškilus būtinybei rinktis. Todėl visi sunkumai, kad ir kaip būtų sunku juos ištverti, yra mūsų galimybė atsinaujinti ir tapti pilnesniais.

„Tik po ligos supratau, kaip svarbu sakyti „taip“ savo likimui. Tokiu būdu mes formuojame „ego“, kuris nepasimeta, susidūręs su nesuprantamais dalykais, ego, kuris iškenčia, kuris ištveria tiesą, kuris pajėgia pasitikti pasaulį ir savo likimą. Tuomet patirdami nesėkmę, mes iš tikrųjų laimime. Tuomet niekas mūsų netrikdo – nei iš vidaus, nei iš išorės, nes mūsų sąmonės tolydumas atsilaiko prieš gyvenimo ir laiko srovę.“ Taip apie jį išvarginusį ligų periodą savo autobiografijoje rašė K.G.Jungas.

Kaip atrasti tą centrą, užtikrinantį ego atsinaujinimą bei tikrą ir tvarų žinojimą, kad esi savo vietoje ir tai, kas nutiko, turi prasmę ir yra labai reikalinga, o gal net būtina, tavo kelyje?.. „Kai situacija man neaiški, aš klausiu savo tėvo“ – pasakojo žymus, garbaus amžiaus psichiatras (aTa tėvas buvo chirurgas, kuris net po mirties tarnauja išminties šaltinio vaizdiniu ir padeda sūnui pasiekti savo gilesnį, išmintingesnį, labiau patyrusi „aš“ – alter ego, Savastį). Turbūt kiekvienas iš mūsų galėtume prisiminti kažką panašaus.

Savastis – tai Dievo vaizdinys mūsų psichikoje. Religinės praktikos bei ritualai ramina, padeda atgauti pusiausvyrą ir struktūrą. Atsidėjus maldai ar meditacijai mums lengviau išgirsti save patį.

Tam pasitarnauti gali ir kiti mums įprasti, pasikartojantys veiksmai. „Kai nežinau, kaip man pasielgti, einu į baseiną ir plaukiu kilometrą…“ …išsiverdu arbatos“, „…rašau dienoraštį”,  „…bėgioju“, „…tapau“ – tai dar keli pavyzdžiai, kaip mes bandome atsekti savo kryptį.

Dar vienas iš būdas pasiekti Savastį yra prisiminimų analizė. Ji gali vykti spontaniškai – kažką prisimename ir bandome atrasti ryšį tarp prisiminimo ir susiklosčiusios padėties; gali būti tikslinga ir valinga, kai mes ieškome kažko panašaus savo biografijoje ar žmonijos istorijoje.

Grįžti prie savęs gali padėti ir šis pratimas:

Užsimerkite ir prisiminkite save, kai buvote 5 – 10 m.. Leiskite iškilti prisiminimui, kai jūs ką nors veikėte ir buvote visiškai įsitraukęs į tą veiklą. Atgaminkite šią patirtį lydėjusius pojūčius ir jausmus… Kur dabar jūsų susidomėjimas ir įsitraukimas? Į ką jie nukreipti?

Vaikystėje slypi mūsų gyvybingumas, energija bei interesas mums iš tiesų svarbioms gyvenimo sritims. Tai Savasties balsas, pirmasis kvietimas tapti ir būti tuo, kuo jau esi. Prigimtiniai, vaikystėje iškilę interesai gali padėti susisieti su pačiu savimi ir atsinaujinti. „Nėra jokio linijinio vystymosi, yra tik sukiojimasis aplink savastį“ (K.G.Jung).

Taigi, melsdamiesi ir medituodami, mintyse kalbėdamiesi su sau svarbiais žmonėmis, analizuodami sapnus, fantazijas, emocijas, būsenas ir prisiminimus, galime aptikti Savasties nuorodas, kokia kryptimi keliauti toliau. Savastį atpažinti padeda ir netikėti sutapimai bei staiga ištikę supratimai, netikėtai į mūsų akiratį kaip tik laiku, kaip tyčia patekę knygos ir straipsniai, sutikti žmonės. Į visa tai įsiklausydami ir veikdami, „gauname“ nuorodas apie tolimesnes užduotis. Tai kaip lobio ieškojimas, tik tos nuorodos nėra tokios aiškios ir vienareikšmiškos, jas ne taip lengva pastebėti ir suprasti.

Jausdami ryšį su Savastimi, išgyvename pilnatvę ir pasitenkinimą, jaučiamės energingi ir kūrybingi, mūsų nesužlugdo kritika ar atmetimas, nesusuka galvos pergalės ar pralaimėjimai. Tada mums nebereikia kovoti ar prisiversti. Paklūsdami Savasties galiai, tarsi savaime judame ten, kur ir turime būti.

O kas jums padeda išgirsti ir atpažinti Savasties apraiškas? Ar turite vaizdinių – simbolių, kurie atspindėtų jūsų ryšį su šia svarbia psichikos struktūra? Kad visa tai įgytumėte, kartais būtinas santykis ir žvilgsnis iš šalies. Telieka pasirinkti – keliausite vieni ar ieškosite palydinčiųjų.

Sėkmės –

Psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė

Psichologo konsultacija Vilniuje – www.psichologejurga.lt

Literatūra

C.G.Jung, Atsiminimai, vizijos, apmąstymai, 2010.

М.Кларк, Отношения Эго и Самости в клинической практике: путь к индивидуации, 2013.

G a l i   b ū t i   į d o m u :
Gyvenimo prasmė – atgyvena ar būtinybė?	Ką slepia seksualinis potraukis?	Našlaitė tampa šeimininke

 Būčiau labai dėkinga, jei išsakytumėte savo nuomonę apie straipsnį, paspausdami žvaigždutes žemiau