Godumas – nevaldomas troškimas gauti ir turėti, nuolatinis stygiaus ir trūkumo išgyvenimas.
Dauguma žmonių mielai šio troškimo atsikratytų , nes už jo glūdi nesaugumas ir baimė, nepasitenkinimas tuo, ką turi, savęs lyginimas su kitais, nusivertinimas ir nusivylimas.
Atostogos suteikia erdvę ir laiką dar sykį apmąstyti įvairius profesinius aspektus. Su šeima keliaujant po Graikijos Korfu salą stabtelėjau ties vienu sapno simboliu ir išorinio bei vidinio pasaulio santykiais. Tuo ir dalinuosi.
Sakoma, kad „motinos – dukters“ santykis pats sudėtingiausias iš visų galimų variantų: „motinos – sūnaus“, „tėvo – dukters“, „tėvo – sūnaus“ ryšiai yra daug mažiau prieštaringi, perpildyti jausmais ir emocijomis. Susiliejimas ir panašumas, idealizacija ir nuvertinimas, konkurencija, kova ir vienybė,…
Nuomonės ir pozicijos kaitaliojimas, selektyvus faktų pateikimas, apkalbos, tiesių atsakymų vengimas, pagyrimai ir pataikavimas, siekiant realizuoti savo planus, pažadai, siūlant pagalbą net tada, kai to neprašoma, ir jų netesėjimas arba pagalbos teikimas tik tol, kol tai naudinga, nuolatinis savo darbų eskalavimas ar spaudimas tą daryti kitiems – tai tik keletas veidmainystės apraiškų. Veidmainystė – veiksmų ir žodžių neatitikimas, melas, siekiant sau naudos, nuomonės kaitaliojimas priklausomai nuo situacijos.
Ar pažįstate žmonių, kurie gana veiksmingi ir netgi sėkmingi, bet viduje lyg negyvi?.. Jie tobuli taisyklių žinovai ir taikytojai, nuolat įsitempę kontrolieriai, kaip apsėsti planuojantys darbus ir niekada nenukrypstantys nuo grafiko. Atsvara jų racionalumui – įkyrios, pasikartojančios mintys arba nevalingai kartojami veiksmai – iracionalumas, nepasiduodantis praktiško proto diktatui
Žmogui knieti kuo daugiau žinoti apie save ir kitus. Mes nuolat ieškome tapatumo ir jį konstruojame, priskirdami save kokiai nors grupei ar tipui. Šiame straipsnyje pristatau C. G. Jung ir jo sekėjų (John Bebee, Marie-Louise von Franz, James Hillman bei kitų) kurtą ir plėtotą tipologinę sistemą.
Pasyvi agresija – tai pyktis, kuris išreiškiamas labai netiesiogiai, prisilaikant socialinių normų ir ribų. Dažniausiai pats agresorius neįsisąmonina savo pykčio ir paslėptos jo raiškos. Priešingai, dažniausiai jis jaučiasi teisuoliu ir kankiniu, nekaltai apkaltintu ar nukentėjusiu.
Visi žinome, pajutęs grėsmę gyvūnas dažnai puola. Žmonės taip pat turi šį polinkį. Ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba – puolimas. Būtent, kai iškyla kokia nors grėsmė, dažniausiai ir pasigirsta: „o tu… …“ Šis psichologinis manevras vadinamas projekcija.
Vėliausi komentarai