Ką slepia seksualinis potraukis?

„Negaliu atsikratyti minties apie seksą, nuolat apie tai galvoju. Jei turiu partnerę, galvoju, kad gal mes pernelyg retai mylimės, jei neturiu, galvoju, kaip ją susirasti /…/ Mano visi draugai turi partneres, ir nemato problemų jas keisdami. Jiems viskas sekasi.“ (Saulius, 24 m.)

„Visos mano draugės turi vaikinus, net ne po vieną, apdairiai palaiko keletą santykių, iš kurių gali turėti naudos /…/ Laikotarpiai, kai neturiu vaikino, man atrodo tušti ir praleisti veltui.“ (Sandra, 27 m.)

Tokios ir panašios problemos kankina jaunus, ir ne tokius jaunus, netgi gerokai pagyvenusius vyrus ir moteris. Skirtumas tik tas, kad vyresnieji jas išsakydami baiminasi pasmerkimo ir etiketės „seksualiai susirūpinęs“, o jaunesni abejoja, ar jų seksualumas yra pakankamai išreikštas. Ne man vertinti, juo labiau moralizuoti. Visi mes giliai viduje žinom savo atsakymus ir tai, koks gyvenimo kelias mums yra teisingas. Tiesa, kartais pritrūksta kantrybės sąžiningai jo ieškoti, susivokti, kodėl renkamės vieną arba kitą variantą ir prisiimti atsakomybę.

Konsultuodama ir vesdama seminarus matau, kad tikrųjų, gilesnių elgesio, jo motyvacijos priežasčių supratimas išlaisvina, atveria daugiau pasirinkimo galimybių. Žinojimas, ko iš tikrųjų ieškojai elgdamasis vienaip ar kitaip, plečia savęs ir pasaulio supratimą, didina jautrumą sau ir kitam, mažina kankinantį kaltės jausmą. Todėl ir siūlau dar kartą peržiūrėti, ką slepia vienas iš kertinių motyvų gyvenimo motyvų – seksualinis potraukis. Tekste kursyvu pateikiami jaunų ir vyresnių žmonių pasisakymai, surinkti individualių pokalbių ir seminarų metu.

Taigi, ko mes iš tikrųjų norime, kai norime sekso?

Kartais mes norime intymių santykių, nes mes iš tikrųjų to ir norime. Tačiau kartais šis troškimas dengia kitus, ne mažiau svarbius poreikius. Žmogiško artumo, ryšio, šilumos, paguodos, nusiraminimo siekis, noras būti pripažintu, turėti galios ir įtakos, netgi dvasingumo ir prasmės paieškos – visa tai gali slėpti seksualinis potraukis.

Kaip mes tai išgyvename ir kokiu būdu šiuo baziniu motyvu manipuliuojame?

 Noriu, nes taip reikia

Šių laikų gyvenimo norma – įvairus ir turtingas seksualinis gyvenimas. Stiprus seksualinis potraukis ir dažni lytiniai santykiai tapo sėkmės ir puikios sveikatos ženklu. Visuotinai priimta viešai ir pakankamai garsiai apie tai kalbėti. Lyg ir privalu atitikti aukštus standartus ir pagal tai formuoti savo lūkesčius. Dėl žiniasklaidos ir komunikacijos priemonių gausos mes per valandą pamatome tiek tobulai sėkmingų, gražių ir seksualių žmonių, kiek mūsų seneliai nesutikdavo per visą gyvenimą. Natūralu, kad kyla klausimas: „Jei tavasis intymus gyvenimas klostosi kitaip, tai gal su tavimi kas nors ne taip?“

Liberalizacija ir individualizmas neišlaisvina mūsų nuo socialinio konformizmo poveikio. Jei grupė žmonių mano, kad linija yra ilgiausia tuomet, kai iš tikrųjų ji trumpiausia, žmogus linkęs nekreipti dėmesio į realybę ir pritarti grupės nuomonei. Mums norisi būti tokiems „kaip visi“, būti pripažintiems ir aukštai įvertintiems, aplinkinių nuomonės mus veikia ir nesąmoningai.. Taigi, mūsų požiūris į realybę nepriklauso tik nuo mūsų pačių.

Nuolatinis seksualinis susirūpinimas grąžina suaugusius žmones į paauglystę, kuomet seksualinis gyvenimas yra labai sureikšminamas ir pervertinamas. Bręstant ir senėjant šis potraukis natūraliai silpnėja. Tačiau žmogus mąsto ne visada natūraliai. Kai kurie taip ir neišauga iš paauglystės ir tarsi įstringa šio žavingo laikotarpio svajonėse. „Gal su manim kas nors ne taip?.. Aš daug rečiau ir lėčiau lytiškai susijaudinu. Vieno karto per savaitę man visiškai užtenka…“ Vadovaudamasis paauglystės normatyvais vyras prarandama brandų malonumą ir pasitikėjimą savimi. Seksas tampa iššūkiu, darbu ir pareiga. Pasidavusios socialinių normų spaudimui, kaip susiduriu savo praktikoje, kenčia ir moterys. Jos tarsi privalo būti seksualiai aktyvios pagal vyriškus standartus: norėti greitų, neįsipareigojančių santykių, vienos nakties nuotykių, kurortinių romanų, striptizo klubų. Netgi orgazmui keliami „vyriški“ reikalavimai: buvo – nebuvo, vienas ar keli. „Artėja mano mergvakaris, žinau, kad draugės ruošia man įvairias užduotis: turėsiu bare pakabinti vaikiną, eisim žiūrėti striptizo. /…/ Nesu buvusi ir abejoju, ar man tai patiks, bet nenoriu pasirodyti šalta ar nešmananti.“

 Noriu, nes madinga ir  naudinga

Seksualinės patirties stygius, nepakankamai aktyvus lytinis gyvenimas šiais laikais nemadingi, greičiau jau gėdingi dalykai. Nekaltybė – tai problema, dėl kurios reikia konsultuotis ir progai pasitaikius kuo greičiau atsikratyti. Susilaikymas laikomas ne dorybe, bet sveikatai kenksminga praktika. „Kodėl aš turėčiau save riboti? Nenaudojami organai nustoja funkcionuoti, neatlieka savo funkcijų /…/  Tai medicinos įrodyta.“

Askezė, aukojimas, savųjų poreikių apribojimas tarp sumaniųjų vartotojų laikomi beprasmiais. Siektinos nebent tokios dvasinės praktikos, kurios skelbia „laisvę“ nuo seksualinių impulsų, nevaržomai juos išreiškiant ir įgyvendinant. Seksualinis išsilaisvinimas siejamas ne su lytinių impulsų kontrole ir sąmoningu šios energijos valdymu, bet su betarpiškų jų įgyvendinimu. Galiausiai, madinga būti „laisvu“ ir visada pasiruošusiu nuotykiams. Vaikydamiesi mados žmonės leidžia, kad jų intymumą, vieną asmeniškiausių gyvenimo sričių, vertintų kiti – reklamų ir blizgiųjų žurnalų herojai. Vienos nakties nuotykių motyvai labai skirtingi ir dauguma jų ne seksualiniai. Neretai tokiu būdu siekiama pabėgti nuo vienatvės, gauti savo patrauklumo ar vertingumo patvirtinimą. Deja, dažniausiai tenka nusivilti. Dažniausi atsitiktinių sueičių palydovai – beprasmybės ir tuštumos išgyvenimai, kaltės jausmas, liūdesys ir nuovargis. Šalia to reikėtų pridėti rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis.

 Sportas – sveikata

Daugeliui pažįstamas malonus nuovargis ir atsipalaidavimas po fizinio krūvio. Kažkas labai artimo šiai ekstazei ištika įveikus maratoną ar bent pusmaratonį, pasibaigus aerobikos treniruotei. Skirtumas tas, kad sportuojant reikia daug daugiau pastengų ir laiko, kad po didžiulės raumenų įtampos pasiektum maksimalų jų atsipalaidavimą. Tuo tarpu su seksu, atrodytų, viskas daug paprasčiau ir greičiau. Minimalios investicijos ir greitas rezultatas – kiekvieno vartotojo svajonė.

Seksą kaip sporto ir sveikatos apsaugos priemonę populiarina ir medikų, seksologų ir jiems prijaučiančių teiginiai, jog susilaikymas kenkia sveikatai, o aktyvus lytinis gyvenimas – sveikatos ir stiprybės šaltinis bei nepalaužiamos potencijos garantas. Tačiau vargu ar lytiniai santykiai yra veiksmingiausia sveikatos puoselėjimo forma. Bandymas tokiu būdu sustiprinti sveikatą, net turint nuolatinį partnerį, gali neigiamai paveikti santykius. „Jis galvoja vien tik apie save ir savo prostatą“ – skundėsi Irma, kurios dar keturiasdešimties nesulaukęs vyras taip susirūpino vėžio profilaktika, kad pamiršo daug esmingesnius lytinio artumo tikslus.

 Noras norėti

Kada paskutinį kartą skaitėte knygą, kurioje nebuvo kalbama apie seksą?.. O ar esate matęs tokį filmą?…

Nenumaldomą seksualinį apetitą, norą norėti stimuliuoja knygos, fimai, spauda, televizija, internetas ir kitos masinės informacijos priemonės. Reklaminiai įvaizdžiai, daugybė  plačiai naudojamų seksualinių simbolių primena, kad seksas – tai palaimos viršūnė ir didžiausio malonumo šaltinis. Seksualinės stimuliacijos gausa ne tik žadina lytinį potraukį, bet ir norą vartoti. Tą seniai pastebėjo reklamos kūrėjai. Triukas paprastas: jeigu jau vartotojas, pamatęs reklamą,  nepatrauks ieškoti nuotykių, tai bent jau mėsos ar alaus nusipirks. O gal ir tą, ir aną.

Seksualumas, lytinis aktyvumas ir įvairovė tapo tarsi kiekvienam privaloma ir nekvestionuojama vertybe. Jei seksualinis apetitas nėra perdėtai didelis, lyg ir privalu nerimauti bei susirūpinti. Vienas žmogus gali būti patenkintas gyvenimu, valdydamas savo seksualinius impulsus ir nukreipdamas lytinę energiją jam aktualia kryptimi, kitas – turėdamas lytinius santykius kartą per savaitę, trečiam gal ir poros kartų per mėnesį atrodytų užtektinai, tačiau susirūpinimą kelia žinia, jog esama žmonių, kurie nori dažniau. Tuomet atsiranda noras norėti. Kartais šiam norui įgyvendinti ir viagros ar panašaus simulianto prireikia. Beje, tokio pobūdžio priemonės gelbsti tik vyrams, kuriems fizinis sužadinimas tapatus seksualiniam potraukiui. Dar daugiau, vyrus seksualiai nuteikti gali bet kokio pobūdžio fizinis susijaudinimas (jeigu tik jis nėra pernelyg stiprus, sukeliantis išsekimą ir norą atsiriboti). Tyrimai rodo, kad net perėjęs siauru, siūbuojančiu pakabinamu tiltu (šioks toks stresas), vyras pirmą susiktąją laikys simpatiška ir patrauklia. Taip jau nutinka, nes susijaudinęs vyras linkęs manyti patiriantis seksualinį potraukį.

Moterų tokie manevrai neveikia. Net ir fiziškai susijaudinusi, dailiosios lyties atstovė gali išlikti lytiškai šalta. Todėl ir universalusis afrodiziakas, kuris veiktų visas ir kiekvieną, moterims vis dar neišrastas. Dėl tos pačios priežasties moterys atsparesnės ir pornografijos bei kitos seksualinės stimuliacijos poveikiui. 

Seksas prieš mirtį

Seksas – tai vienas iš būdų įveikti mirties baimę. Juk pirminė ir tiesioginė lytinio akto prasmė – naujos gyvybės kūrimas. Tai užtikrina, kad gyvenimas tęsis ir mirtis neįveiks. Psichoterapeutas I. D. Yalom knygoje „Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę“ aprašo ne vieną atvejį, kuomet seksualinis potraukis labai suaktyvėjo, kai gyvybei iškilo grėsmė, kai žmogus patyrė savo paties ar artimojo mirties akivaizdą. Mirties baimė gali būti seksualinio potraukio stimulu. Meilės ir mirties sąsajas pastebėjo dar S. Freudas, nurodydamas, kad visą žmogaus gyvenimą pirmyn stumia prieštaringos jėgos – Eros ir Tanatos – meilės ir mirties geismai. Žmogus trokšta meilės, plėtros energijos, bet lygiai taip pat – ramybės. O pati tikriausia ramybė ir yra susinaikinimas – mirtis.

Seksas – vienas iš greičiausių būdų patirti artumą. Kai išgyvename stresą, įtapmą, kitus nemalonumus, kyla noras nusiraminti, pasiguosti. Kai esame pasiilgę fizinio kontakto, lengvai galime tai supainioti su seksualiniu potraukiu. Būdami arti, arčiau nei oda, galime ištirpti iliuzijoje, kad patiriame meilę ir besąlygišką priėmimą. Seksas dažnai painiojamas su meile ir laikomas pagrindiniu jos įrodymu. „Jei mane mylėtum…“– populiarus vaikinų argumentas, spaudžiant merginas pradėti lytinius santykius. „Jis gali pagalvoti, kad aš jo nemyliu“ – dažnas moteriškosios pusės nuogąstavimas.

Lytiniai santykiai gali būti panaudoti ir siekiant įtakos, bandant „pririšti“ prie savęs partnerį. Tenka pripažinti, kad lytinis gyvenimas tiek vaikinams, tiek merginoms gali trukdyti iš tikrųjų pažinti vienas kitą. Aistra skatina užmerkti akis ir nepastebėti savybių, kurios po kelerių bendro gyvenimo metų, nuslūgus aistrai, tampa išsiskyrimo priežastimi. Tuomet ir sakoma, kad charakteriai vis dėlto nesutapo.

Antra vertus, čia veikia ir viešoji opinija, teigianti, kad  bet kokia fizinio artumo išraiška – apkabinimai, prisilietimai, bučiniai priklauso sekso sričiai. Sakantys „A“ gali pajusti išorinį ar vidinį  spaudimą ištarti ir „B“, net jei iš pradžių neturėjo tokios intencijos. Net geriausi draugai retai suteikia vienas kitam progą pajusti žmoniškąją šilumą tiesiogine šio žodžio prasme. Jie retai vienas prie kito liečiasi, bučiuoja, apkabina. „Dar kas nors pagalvos, kad aš gėjus (lesbietė)“ Ir visai be reikalo. Tyrimai rodo, kad fizinis kontaktas būtinas gyvybei palaikyti. Nepatirdami fizinio kontakto net idealiose sąlygose laikomi nugaišta žiurkių jaunikliai. Dėl prisilietimų stokos kūdikiai patiria žalą ir negrįžtamus neurologinius pokyčius. Be to, fizinis artumas galėtų labai padėti sprendžiant emocinio pobūdžio problemas ar konfliktus. Neįmanoma keikti žmogaus, kurį laikai apkabinęs glėbyje.

 Dalintis gera

Žinoma, kartais mes norime sekso, nes mes tiesiog būtent to ir norime. Tai teikia pasitenkinimą ne tik dėl fizinės įtampos numalšinimo, atsipalaidavimo, bet ir dėl to, kad mylėdamiesi teikiame džiaugsmą ir pasitenkinimą kitam – mylimam žmogui. Žmogaus fiziologija leidžia jam pačiam pasirūpinti savo seksualiniais poreikiais, tačiau žmogui svarbu dalintis su kitu žmogumi. Pasidalintas liūdesys mažėja, o džiaugsmas – dvigubėja. Gera patirti malonumą, dvigubai gera dovanoti jį kitam. Bet čia jau kalba būtų apie meilę, kuriai seksualumas tik vienas, ir nebūtinai pagrindinis, išraiškos būdas.

Psichologas Vilniuje –  Jurga Dapkevičienė

„Aš ir psichologija”, 2013 m. spalis

Būčiau labai dėkinga, jei išsakytumėte savo nuomonę apie straipsnį, paspausdami žvaigždutes žemiau