„Aš labai nerimauju dėl karo…“, „bijau…“, „patiriu stresą ir įtampą…“ – kasdien girdžiu pasidalinimus.
Karas prieš Ukrainą, jo nešamas skausmas ir kančios kasdien primena apie būties trapumą ir pažeidžiamumą, kelia baimę ir nerimą. Nerimas verčia veikti.
Daugybė žmonių savanoriauja, aukoja laiką ir pinigus, prisijungia prie įvairių organizacijų veiklos, verda, kepa, siuva, globoja pabėgėlius. Kryptinga, prasminga veikla ramina ir stiprina.
Tačiau bandant išsklaidyti nerimą, gali kilti ir instinktyvus polinkis jį slopinti pasiduodant chaosui ir kolektyvinėms nerimo išveikoms. Kai kurie žmonės peržiūrinėja vis tuos pačius, emocijas dirginančius siužetus, kompulsyviai seka žinias, bėga pirkti druskos ar kitų atsargų, kurių nenaudoja ir nenaudos. Toks aktyvumas atitraukia dėmesį ir suteikia momentinį palengvėjimą, tačiau jis niekaip neprisideda prie problemų sprendimo, o vėliau grįžta dar didesnis nerimas, dirglumas, formuojasi potraukis kartoti momentinį palengvėjimą atnešančius veiksmus.
Kai gauni patirtį, gauni ir būdus ją išgyventi, tereikia atsirinkti.
Gebėjimas rinktis prasmingą, kryptingą veiklą, nepasiduodant chaotiškam, nerimą stiprinančiam aktyvumui, atspindi stiprų realybės jausmą ir ryžtą gyventi iki pat galo, sąmoningai ir tikslingai formuojant savo, asmeninę reakciją į susidariusią padėtį.
Instinktyvi reakcija – pati lengviausia, lyg automatinė, jai nereikia pastangų. Sąmoningai rinktis ir prisiimti atsakomybę už pasirinkimą yra daug sunkiau.
Pasirinkimą palengvina baigtinumo suvokimas. „Taigi man reikės su tuo gyventi ir su tuo mirti…“ – šis žinojimas palengvina etinį apsisprendimą.
Ne kartą mačiau, kaip net visai jauni žmonės, susidūrę su mirtimi – sunkia savo arba artimo žmogaus liga, netektimi, mirties akivaizda – tampa senais išminčiais. Jie tiksliai ir ramiai renkasi, gerai jaučia, kas jiems dabar svarbiausia, mikliai pina savo gyvenimo siūlą į šeimos, giminės, tautos, žmonijos audinį.
Pasitikdami mirtį jie atsistoja ir iki pat galo žiūri ramia, gerai atskirdami, kur kovoti, o kur priimti ir išbūti.
O jūs, ar jau žinote, kad viskas baigiasi (mirtimi)? Ar gyvenimo baigtinumas padeda jums gyventi ir išmintingai rinktis?.. Ar esate patenkintas savo pasirinkimais? Ar daug juose chaoso ir instinktyvumo?
Parašykite komentarą