Sapnas ir kiti nuotykiai

atostogos Korfu sala Graikija depresija nerimas
Korfu Sala, Graikija
Atostogos suteikia erdvę ir laiką apmąstyti įvairius profesinius aspektus. Su šeima keliaujant po Graikijos Korfu salą, stebėjau savo sapnų simbolius bei svarsčiau apie išorinio bei vidinio pasaulio santykius. Tuo ir dalinuosi.

Ridikėliai: ką simbolizuoja daržovės?..

Sapnavau didelį maišą pilną apvalių, raudonų ridikėlių.

Ridikėliai, kaip ir kitos daržovės – pupos, žirniai, pomidorai, salotos, salierai, kopūstai, moliūgai, burokai ir burokėliai – yra motinos žemės vaisiai, siejami su Didžiąja Motina ir apskritai moteriškumu.

Daržovės simbolizuoja vaisingumą, produktyvumą, augimo potencialą, galią sveikai ir pilnavertiškai maitinti bei teikti sveikatą – ne veltui sakoma „sveikas kaip ridikas“.

Pasakose daržovės įvairiais būdais padeda herojams augti ir bręsti, pasiekti ypatingas būsenas ir vietas.

Pelenė moliūgo karieta važiuoja į balių. Seneliai pasisodinę pupą jos stiebu pasiekia dangų. Iš žirnio išsiridena berniukas. O viena besilaukianti moteris iš brolių Grimų pasakos „Rūgštynukė“ taip užsinorėjo rūgštynių iš raganos daržo, kad nusiuntė savo vyrą jų vogti ir tokiu būdu padėjo savo dukrai susidurti su tamsiąja moteriškumo puse: regėti kiaurai ir permatyti, atrasti galią iškęsti ir ištverti, aukotis ir išlaukti, atrasti savo balsą.

Citrina Korfu saloje

Kitaip nei vaisiai, kurie auga kažkur padebesyse ir gali būti sietini su pakylėtu dvasingumu, pažinimu, tabu sulaužymu, daržovės įkūnija saugų, praktišką, pragmatinį, pamatinį augimą ir plėtrą.

Štai koks gėris iš tų daržovių, nors mano sapne tik ridikėliai…

Kultūra ir natūra

Penki – maža minia

Sapnavau ridikėlius vos prasidėjus šeimos atostogoms Graikijos Korfu saloje. Septynios dienos ir aštuonios visiškai skirtingos nakvynės – nuo apartamentų ir viešbučių iki laukinių paplūdimių ir sunkiai pasiekiamos grotos uoloje – atmintyje įsispaudė vaizdais, garsais, kvapais ir aromatais, skoniais ir kitais pojūčiais. Rodos, kad tos erdvės nusėdo manyje; sugėriau visą žydėjimą, besiveržiantį per tvoras.

Per tvoras besiveržiantis žydėjimas

Mėgavausi šeimos artumu, klausiausi vaikų išminties, klegėjimo, čiauškėjimo ir krykštavimų o taip pat priekaištų, bambėjimų, verkšlenimų (kaip gi visiškai be to?.. – nebūtų pusiausvyros).

Korfu sala Jungas psichologas psichoterapija
Uolos grota – vienas iš nakvynės vietų. Galbūt prieš šimtmečius joje gyveno Dievo paieškoms gyvenimą paskyręs atsiskyrėlis.

Pakerėta žvalgiausi po žydros, nuo karščio net padūmavusios lagūnos akmeninį dugną: žuvelių pulkus ir jūros ežių kolonijas.

Tavernose ragavau keptų krevečių, kalmarų, sardinių, jūros žvaigždžių ir dar kažkokių gyvių, kuriuos net nežinau, kaip vadinti.

„Čia namai taip sugrūsti, lyg būtų sumesti vienas ant kito“ – sakė mano aštuonmetis sūnus.

Tokia ta pietietiška architektūra. O ir ką daryti kitaip, jei saulė ir šiluma taip pridaugino žmonių, kad nei vietos, nei medžių pavėsio jiems nebepakanka?..

Žalia, uolinga sala su didžiule jūrine tvirtove, siauromis pietietiškomis gatvėmis, nesibaigiančiais restoranais ir barais liudijo kultūros ir natūros jungtį. Žmonių patogumui išnaudoti pakilimai ir nusileidimai bei akmens masyvai.

Paskutinį mūsų viešnagės saloje vakarą akmeninių uolų apsuptyje, prie senosios Korfu tvirtovės, vykęs Bostono filharmonijos jaunimo orkestro koncertas tik dar labiau išryškino gamtos ir kultūros dermės grožį.

Tos darnos ir savyje bei su kitais nuolat ieškome.

„Aš – skryblius. Skryblius – tai žmogus, kuris labai retai nusiima srybėlę – nebent tada, kai miega, ir tai ne visada.“

„Niekada nemaniau, kad stilius gali suteikti tiek geros nuotaikos“ – pareiškė aštuonemetis vietoje tavernoje paliktos panamos įsigijęs šlapio asfalto spalvos skrybėlę, kurią tuojau pat pasipuošė gyvomis gėlėmis. Atrodo, kad vaikai natūraliai jaučia gamtos ir žmogaus kūrybos dermę bei grožį.

Nežinau tokio tyrimo, bet stiliaus paieškos gali trumpam pagerinti nuotaiką. Vis dėlto, jei dominuoja įtampa, nerimas, depresija – joks stilius neišgydys, būtina ieškoti pagalbos.

Šeimos kelionės – nori ar nenori – išmuša visus iš įprastų orbitų, ištraukia iš savo kiautų, ir verčia laikytis kartu. Jos suteikia daug progų glūdinti charakterius, kaip tiems akmenukams trintis aštriais kampais, kol nusiglūdins, priglus vienas prie kito. Mes penkiese – ne tiek daug, bet galimybių paaugti, pasiderinti ir pasigerinti kaip kokiam intensyviam asmenybės tobulinimo seminare.

O jūsų šeimynykščiai ar suteikia jums daug progų praaugti save?.. Ar kelionės šiuos procesus dar pagilina ir paryškina?..

Gerai žinau, kad nė viena akimirka nėra savaime suprantama – tai didelė dovana. Jau minėtam koncerte, tarp ketvirtosios Mahlerio simfonijos (solistė Sofia Fomina) 3 ir 4 dalies pusamžiui vyrui sustojo širdis. Jį išvežė greitoji pagalba. Orkestras kiek luktelėjo ir vėl užgrojo… Kai iš tikrųjų pripažįsti, jauti ir priimi savo ir kitų būties trapumą ir pažeidžiamumą, visa ko kaitą ir santykinumą, darosi labai lengva ir paprasta mylėti. Mylėti net tada, kai viskas tikrai baigsis, o gal net bus nutraukta, mylėti, kai netobula, o gal kaip tik ypač tad?..

„Mama, tu nuolat kaip įsimylėjus, nesuprantu, ko čia svaigt?..“ – replikuoja paauglė dukra.

„Skeptikas, nihilistas ir nuo gyvenimo pavargęs atėjo į barą. Nori užsisakyti alaus, o barmenas ir sako: „Alus tik nuo aštuoniolikos.“ – atsakau jai perfrazuodama anekdotą, neblogai atspindintį paauglystės dominantes.

Ji juokiasi ir atrodo, kad mes tikrai susikalbame.

Išorinis ir vidinis pasaulis: tikrovė ir patirtis

Net tada, kai patiriu stulbinančią pasaulio gausą ir įvairovę, nujaučiu, kad gyvenimui virstant galop visi išoriniai įvykiai tols ir susilies, jų įspūdžių ryškumas blės. Ir gal tik sapno, o ridikėliai liks tokio pat ryškumo.

Kad išoriniai įvykiai toli gražu neveikiai taip giliai ir stipriai kaip vidiniai potyriai savo autobiografijoje rašė ir aštuoniasdešimt trejų sulaukęs K.G. Jungas. Daktaras, mokslininkas, penkių vaikų tėvas, daug keliavęs ir patyręs, išmintingas, žymus, įtakingas savojo laikmečio vyras, pirmumą teikė vidinio gyvenimo svarbai.

„Gyvenimas man visados atrodė lyg augalas, gyvenantis savo šaknies dėka. Jo tikrasis gyvenimas nematomas, jis slypi šaknyje. Tai, kas išauga virš žemės, gyvuoja tik vasarą. Rudenį jo nebelieka – tai trumpalaikis reiškinys. /…/

Manau, kad iš esmės verta pasakoti tik tuos mano gyvenimo epizodus, kuriuose amžinasis pasaulis įsiverždavo į laikinąjį. Todėl dažniausiai kalbu apie savo vidinius išgyvenimus, kurie apima ir mano sapnus. /…/“ (K.G. Jungas, „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“)

Turbūt kiekvienas bent kartais patiriame, kad vidinė patirtis – mintys, jausmai, sapnai ir apmąstymai – bei jos formuojama gyvenimo linija yra daug svarbiau nei kokie nors atskiri įvykiai ir faktai. Kiekvienas turime vidinį lauką – savitą, asmeninę patirtį, kur subtiliai persipina su išorine tikrove.

Žinau ir tai, kad ne du ir ne trys ridikėlių sapno interpretaciją perskaitę žmonės reaguos racionaliu ir pragmatišku skepsiu: „…Ir kas iš to?.. Kažkokios spekuliacijos!“

Iš kitos pusės, net patys racionaliausi ir pragmatiškiausi, susapnavę kokią daržovę, šyptelės – tai labai geras ženklas, nuoroda į augimą bei gebėjimą sveikai maitintis ir maitinti!

O ką jūs veikiate per atostogas?.. Ar imatės ko nors susijusio su profesija/ darbu? Ar juos per atostogas kaip nors prisimenate?.. Kaip tai įprasminate?..

Ar esate sapnavę kokią nors daržovę? O gal vaisių?..

Sapną interpretavau remdamasi vokišku simbolių žodynu https://www.symbolonline.de/index.php?title=Hauptseite – geras, neperkrautas, dauguma simbolių aprašyti siejant juos su psichoterapine praktika.

[Total: 4   Average: 5/5]
Pažymėti:
Skelbta Kita, Psichoterapijos taikymas, Santykiai, Savęs pažinimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.