„Net jei tau paranoja, tai dar nereiškia, kad tavęs niekas neseka“, – tai vienas iš tų liūdnų pokštų apie psichikos sutrikimus. Beje, apie paranoją juokaujama bene rečiausiai. Ji pernelyg baisi, kad būtų juokinga. Paranojos apimti žmonės išgyvena pragarą: baimę, nerimą,…

Ši istorija apie depresiją ir alkoholizmą. Labai dažnai (įvairių statistikų duomenimis apie 70 proc. atvejų) piktnaudžiavimas alkoholiu kyla būtent dėl emocinių problemų. Nerimas, liūdesys, susikaustymas, pažeidžiamumas, savigrauža, kaltė – depresija – yra „užgeriami“. Išgėrus būsena kuriam laikui gali pagerėti, bet po kurio laiko dar labiau pablogėja. Siekiant ją pataisyti, vėl vartojamas alkoholis.
Kai norisi žengti pirmyn, ką nors pakeisti, padaryti kitaip, atskleisti ir išreikšti save, neretai iškyla baimė. Ne tiek svarbu, koks tas užmojis: galbūt norite mesti darbą, pradėti verslą, nutraukti santykius ar juos pradėti, o gal viso labo paskelbti įrašą „Facebook“ ar pasisakyti susirinkime. Baimė gali būti vienodai stipri.
„Jei kiekvienam istoriniam periodui bandytume priskirti tam tikrą psichikos sutrikimą, labiausiai susijusį su to meto socialinėmis bei kultūrinėmis tendencijomis, mūsų laikui geriausiai tiktų panikos ataka. Panikos ataka – tai skausmas be priežasties ir logikos. Jo akivaizdoje išgyvename bejėgiškumą ir tuštumą“ (S. Lobb).
Pavydas apibrėžiamas kaip nemalonus, kankinantis jausmas dėl kito žmogaus pranašumo, pasiekimų ar sėkmingumo. Tačiau pavydas gali būti ir labai prasmingas bei naudingas patyrimas
Kaltė, kaip ir gėda ar pasididžiavimas, priklauso „socialiniams“ jausmams, nes formuojasi gyvenant bendruomenėje. Nors naminių gyvūnų augintojai ir mylėtojai įžvelgia kaltės jausmo apraiškas savo augintinių elgesyje, tikrasis kaltės išgyvenimas būdingas tik žmogui. 
Vėliausi komentarai