Kai norisi žengti pirmyn, ką nors pakeisti, padaryti kitaip, atskleisti ir išreikšti save, neretai iškyla baimė. Ne tiek svarbu, koks tas užmojis: galbūt norite mesti darbą, pradėti verslą, nutraukti santykius ar juos pradėti, o gal viso labo paskelbti įrašą „Facebook“ ar pasisakyti susirinkime. Baimė gali būti vienodai stipri.
„Jei kiekvienam istoriniam periodui bandytume priskirti tam tikrą psichikos sutrikimą, labiausiai susijusį su to meto socialinėmis bei kultūrinėmis tendencijomis, mūsų laikui geriausiai tiktų panikos ataka. Panikos ataka – tai skausmas be priežasties ir logikos. Jo akivaizdoje išgyvename bejėgiškumą ir tuštumą“ (S. Lobb).
Pasyvi agresija – tai pyktis, kuris išreiškiamas labai netiesiogiai, prisilaikant socialinių normų ir ribų. Dažniausiai pats agresorius neįsisąmonina savo pykčio ir paslėptos jo raiškos. Priešingai, dažniausiai jis jaučiasi teisuoliu ir kankiniu, nekaltai apkaltintu ar nukentėjusiu.
Kaip pavydas veikia poros santykius? Iš kur atsiranda šis jausmas? Kodėl kartais pavyduliavimas tampa nekontroliuojamu? Kodėl vieni žmonės yra labiau linkę į šį jausmą nei kiti? Ar jį galima suvaldyti ir kaip?.
Kaltė, kaip ir gėda ar pasididžiavimas, priklauso „socialiniams“ jausmams, nes formuojasi gyvenant bendruomenėje. Nors naminių gyvūnų augintojai ir mylėtojai įžvelgia kaltės jausmo apraiškas savo augintinių elgesyje, tikrasis kaltės išgyvenimas būdingas tik žmogui.
Lietuvoje išsiskiria daugiau kaip pusė šeimų. Skyrybų procesas tapo įprastu ir lengvai pasiekiamu, tačiau jis niekada nėra lengvas. Tarp įvairų gyvenimo įvykių skyrybų sukeliamo streso stiprumas užima antrąją vietą, ir nusileidžia tik sutuoktinio mirčiai.
Vėliausi komentarai