Godumas – nevaldomas troškimas gauti ir turėti, nuolatinis stygiaus ir trūkumo išgyvenimas.
Dauguma žmonių mielai šio troškimo atsikratytų , nes už jo glūdi nesaugumas ir baimė, nepasitenkinimas tuo, ką turi, savęs lyginimas su kitais, nusivertinimas ir nusivylimas.
Žmogui knieti kuo daugiau žinoti apie save ir kitus. Mes nuolat ieškome tapatumo ir jį konstruojame, priskirdami save kokiai nors grupei ar tipui. Šiame straipsnyje pristatau C. G. Jung ir jo sekėjų (John Bebee, Marie-Louise von Franz, James Hillman bei kitų) kurtą ir plėtotą tipologinę sistemą.
Grožinė literatūra – veiksmingas būdas, pažįstant save ir pasaulį. Tai gali būti svarbia gydymosi priemone. Šiame puslapyje vardinu grožinės literatūros knygas, kurių motyvai iškilo terapinių sesijų metu. Skliaustuose nurodau konkrečios sesijos metu išryškėjusią temą.
Visi žinome, pajutęs grėsmę gyvūnas dažnai puola. Žmonės taip pat turi šį polinkį. Ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba – puolimas. Būtent, kai iškyla kokia nors grėsmė, dažniausiai ir pasigirsta: „o tu… …“ Šis psichologinis manevras vadinamas projekcija.
Neištikimybė dažniausiai atsitinka. Žinoma, yra didžiulis skirtumas tarp atsitiktinio, vienkartinio ryšio ir dvigubo gyvenimo, tačiau kad ir kaip klostytųsi įvykiai, retai kada neištikimasis sąmoningai apsisprendžia tapti tuo, kuris išduoda.
Senatvė ir senėjimas apgaubti daugybe stereotipų. Senas – tai negražus, erzinantis aplinkinius, piktas, be to, menko proto, atsiribojęs nuo visuomenės, niekuo nesidomintis ir, žinoma – nelaimingas. Psichologė–psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė prieštarauja – laimingu galima būti ne tik gyvenimo pavasarį!
Meilė- kaip ją apibrėžti? Kaip ją nusakyti? Kada jaučiate, kad gyvenate su meile? Kaip tai patiriate?
Kartais tenka nemaloniai nustebti susidūrus su diplomuoto specialisto, pripažinto kurios nors srities eksperto nekompetencija jo atstovaujamoje srityje. Kyla klausimas – kaip taip gali būti? Kodėl akivaizdžiai nekompetentingas žmogus užima ne jam skirtą vietą?..
Kokia yra gyvenimo prasmė? – štai klausimas, kurį mes pametame ir vėl atrandame keliaudami per gyvenimą. Ar šis klausimas yra reikšmingas ir svarbus? Kaip mes ieškome prasmės ir kaip ją atrandame? Ir kam viso to reikia?.. Gyvenimo prasmės klausimas gali būti dvasinės aklavietės šalitiniu, o gali tapti iš jos išvedančiu keliu.
Vėliausi komentarai